Tarp milžinų
Prit Buttar

Tarp milžinų

5.50€

Autorius, britų karo istorikas, supažindina skaitytojus su sudėtinga Baltijos šalių gyventojų dalia Antrojo pasaulinio karo metais. Iš pradžių glaustai nusakoma Lietuvos, Latvijos ir Estijos istorija, aptariamos šių šalių kovas dėl nepriklausomybės ir situacija tarpukaryje, išsamiai pristatomi 1939-ųjų metų įvykiai, atvedę prie sovietų okupacijos 1940 m. Nemažai dėmesio skiriama vokiečių planams Baltijos šalyse, vokiečių karinės taktikos ypatybėms.

Knygoje gana detaliai aprašomi kovos veiksmai Baltijos šalyse 1941 m., vėliau vykdytas žydų genocidas, vietinių policijos batalionų veikla, lietuvių, latvių ir estų pastangos laviruoti, kebliomis sąlygomis atkakliai siekiant savarankiškumo, pasakojamos estų ir latvių SS legionų atsiradimo peripetijos.

Didelė knygos dalis skirta kovos veiksmams 1944-1945 m., būtent Narvos kautynėms 1944 m. vasarį-balandį ir 1944 m. liepą-rugpjūtį, paskutinei Rytų fronte didelio masto vokiečių šarvuotųjų pajėgų operacijai Lietuvoje 1944 m. vasarą, sovietų prasiveržimui iki Baltijos jūros 1944 m. spalį, šešiems Kuršo mūšiams 1944-1945 m. Latvijos teritorijoje. Knyga užbaigiama estų, latvių ir lietuvių partizaniniu pasipriešinimu ir laisvės atgavimu 1991 metais. Pasakojimą paįvairina ir pagyvina tiesioginių liudytojų atsiminimai.

Pasak autoriaus, „knygoje nemėginama įvertinti sprendimų, kuriuos priėmė Baltijos šalių vadovai ir žmonės, visomis išgalėmis stengęsi situaciją, kurioje atsidūrė, suderinti su savo pačių siekiais, bet norima papasakoti apie siaubingo masto griovimą bei kraujo praliejimą, smarkiai suniokojusius šį Europos kampelį bei palikusius padarinių, kurie jaučiami iki šių dienų“.

Produkto kodas: VOX-117 Kategorija:

Knygos ištrauka

Trečias skyrius
VISKĄ ŠLUOJANTIS VERMACHTAS

1941 m. birželio 22-ąją, šiek tiek po trijų ryto, Vermachto artilerija atidengė ugnį į sovietų pasienio pozicijas. Armijų grupės „Šiaurė“ sektoriuje apšaudymas truko palyginti neilgai, nes netoli sienos nebuvo daug rimtų taikinių. Vokiečių daliniams pajudėjus, 1-asis oro laivynas (Luftflotte 1), rėmęs armijų grupę, suduoti pirmojo smūgio į šiaurę pasiuntė kone 400 lėktuvų. Stipriausio pasipriešinimo sulaukta šiauriau buvusio Lietuvos miesto – Klaipėdos, vokiečių vadintos Mėmeliu (Memel). 291-oji pėstininkų divizija įsirėmė į atkakliai ginamus įtvirtinimus; čia žuvo leitenantas Veinrovskis (Weinrowsky), pirmoji patvirtinta armijų grupės „Šiaurė“ auka (1).

Liuftvafė visiškai kontroliavo oro erdvę. Vilhelmas Liubekas (Wilhelm Lubbeck), 58-osios pėstininkų divizijos kareivis, buvo šiek tiek tolėliau nuo fronto linijos, nes jo divizija, priklausiusi 38-ajam korpusui, laikyta rezerve, bet pakankamai arti sienos, kad išgirstų pradinius karo akordus:

Iki mūsų ataidėjo sprogimų kaskados. Mūsų artilerija trumpai, bet triuškinamai apšaudė priešo pozicijas. Sprogimų sukelti šviesos žybsniai nutvieskė visą rytinį horizontą. Tada, auštant, danguje virš mūsų pasigirdo nenutrūkstamas gaudesys. Vilnis po vilnies pasirodydavo lėktuvai – „heinkeliai“ ir „junkersai“, „štukos“ ir „meseršmitai“; visi skrido į rytus (2).

Vokiečių pradinis oro smūgis iš rikiuotės išvedė per 100 sovietų lėktuvų, jie net nespėjo pakilti į orą. 07.15 val. Raudonosios armijos oro pajėgoms optimistiškai įsakyta nedelsiant masiškai smogti vokiečių pozicijoms iki 150 kilometrų į gilumą. Vos keliems lėktuvams pavyko pakilti, dar mažiau pasiekė pasienio zoną. Jų poveikis mūšiui buvo nereikšmingas.

Saulei pakilus į giedrą dangų, vokiečių šarvuotosios pajėgos plūdo pirmyn beveik nesustabdomai. Sparčiai priekin stūmėsi ir pėstininkai. Baltijos pakrantėje 291-oji pėstininkų divizija „pasivijo“ šturmuojant pasienio įtvirtinimus sugaištą laiką ir vidurdienį pasiekė Latvijos sieną. Iki vakaro jos smaigaliai, daugiausia pėsčiomis, sukorė įspūdingą 65 kilometrų kelią. Birželio 23 d. divizijai pasiekus Liepoją, vokiečių vadinamą Libau, užvirė karštos kautynės su generolo majoro Nikolajaus Dedajevo 67-ąja šaulių divizija. Miestui užimti prireikė trijų dienų: „Įnirtingai kautasi namuose ir gatvėse. Priešo kulkosvaidžiai spjaudydavo kulkas iš užmaskuotų šaudymo taškų. Pasipriešinimą palauždavo tik sunkiosios pėstininkų patrankos, šaudydavusios iš atvirų pozicijų, sunkiųjų haubicų sviediniai bei minosvaidžių minos“ (3). Didžiuma sovietų 67-osios šaulių divizijos buvo sunaikinta. Likučiai per Kuršą atsitraukė Rygos link. Dedajevas žuvo.

8-oji tankų divizija iš Manšteino 56-ojo tankų korpuso pirmąją „Barbarosos“ dieną pademonstravo, ką išgali tankų divizija, taikydama lanksčią Auftragstaktik. Divizijos 10-asis tankų pulkas buvo aprūpintas Pz.II, Pz.III ir Pz.IV, bet daugiausia čekų konstrukcijos Pz.38(t), 10 tonų sveriančiais tankais su ilgavamzde 37 mm patranka. Teturėdamas 30 mm storio šarvus, šis tankas nebuvo itin gerai šarvuota ir ginkluota mašina, bet išsiskyrė patikimumu ir, įgulų vertinimu, pranoko vokiečių Pz.I ir Pz.II. Manšteino operatyvinis tikslas pradinėje karo fazėje buvo kuo greičiau užimti tiltus per Dauguvą. Šią upę daugelis laikė geriausia iš Raudonajai armijai prieinamų gynybinių linijų. Jei tiltus per Dauguvą pavyktų užgrobti, kol jie dar nesugriauti, ir šiaurės rytų krante suformuoti placdarmą, Raudonoji armija beveik neturėtų galimybių sutrukdyti, kad visa Lietuva ir Latvija, taip pat didelė Estijos dalis atitektų vokiečiams.

Generolo majoro Ericho Branderbergerio divizijai teko užduotis užimti tiltus neleidžiant jų sugriauti atsitraukiančiai Raudonajai armijai. Branderbergeris ir jo štabas išstudijavo žemėlapius, rūpestingai pasverdami negausias alternatyvas, ribojamas prasto kelių tinklo jų veikimo zonoje. Suskaičiavo, jog iki tikslo prireiks kirsti 37 vandens arterijas, septynias iš jų mažiausiai 25 metrų pločio (4). Siekdama lengviau įveikti šias problemas, divizija paprašė papildomų tiltų tiesimo dalinių; jos pageidavimą vyresnybė patenkino.

Pirmutinis tikslas buvo Dubysos upė. Brandenbergeris savo diviziją padalijo į tris kovos grupes. Dešiniajame sparne atsidūrė Kampfgruppe Crisolli, turėjusi didžiumą motorizuotojo šaulių pulko, sustiprintą motociklininkų batalioną, tankų batalioną ir pionierių kuopą, kairiajame – Kampfgruppe Scheller, galingesnė grupė, turėjusi motorizuotąjį šaulių pulką, tankų batalioną, sustiprintą žvalgybos batalioną, pionierių ir kitas papildomas pajėgas (5). Kampfgruppe Bodenhausen turėjo paremti vieną ar kitą kovos grupę arba išnaudoti jų sėkmę. Tikėtasi, kad pagrindinį prasiveržimą atliks Kampfgruppe Scheller. Pirma jos žygiuos kaimyninės 290-osios pėstininkų divizijos pėstininkų pulkas – pėstininkai įveiks sovietų pasienio įtvirtinimus, o tada sparčiai priekin plūstelės šarvuotieji ir mechanizuotieji daliniai. Ištikimas Auftragstaktik principui, Brandenbergeris prisijungė prie Šelerio (Scheller) kovos grupės.

Su Krizolio (Crisolli) pirmąja vilnimi judėję kapitono Halauerio (Hallauer) pionieriai, nors ir nuolatos apšaudomi, sparčiai išvalė kelią nuo sovietinių minų, ir lūkuriavusios šarvuotosios pajėgos greitai paleistos nuo saito. Halaueris išminavimo metu buvo sunkiai sužeistas ir po to apdovanotas Riterio kryžiumi, tačiau, nespėjęs sulaukti pasižymėjimo ženklo, po dviejų dienų mirė. Krizolio kovos grupė staiga pajuto, kad judėti jai niekas nebetrukdo, – paaiškėjo, kad sovietų gynybos įtvirtinimus jų sektoriuje sudarė tik linija prie pat sienos. Prieš 06.00 val. Krizolis divizijos štabui pranešė, kad pasiekė Jurbarko pakraštį, ir po kelių minučių tankų būrys jau dardėjo tiltais per Mituvos upę. Miestas Krizoliui atiteko po trumpų kautynių. Tuo metu tolėliau į šiaurės vakarus 8-osios tankų divizijos žvalgybos padaliniai, judėję Kampfgruppe Scheller priešakyje, susidūrė su stipriu pasipriešinimu tankiu mišku apaugusioje vietovėje. Branderbergeris išsyk suprato, kad divizija tikriausiai prasiveršianti ne Šelerio, bet Krizolio ruože, kuris tad ir bus puolimo ašis, todėl 07.30 val. savo štabui pranešė, jog keliasi lydėti labiau sėkmės lydimos kovos grupės (6).

Krizolis po giedru dangumi toliau stūmėsi į rytus. Netrukus po vidurdienio motociklininkų kuopa jo kovos grupės priešakyje pasiekė Seredžių už 40 kilometrų į rytus nuo Jurbarko…

Atsiliepimai

Atsiliepimų dar nėra.

Parašykite pirmą atsiliepimą apie “Tarp milžinų”